erzulinti

erzùlinti, -ina, -ino 1. žr. erzėti 1: Neerzùlinkit, aš miego noriu Pns. Jie ligi vidunakčio erzùlino Pns. ║ Bernai erzulino su mergom rš. Rinkosi pakiemiais, dainavo dainas, rodė dantis, šaipėsi, garsiai erzulino rš. 2. refl. vaidytis: Prasidėjo erzulintis dėl mergos rš.